žvynas

žvýnas sm. (3) RŽ, DŽ, NdŽ, (1) J.Jabl, Rtr, NdŽ, KŽ, PolŽ¹307, žvỹnas (4) J.Jabl, KŽ, (2) 1. Lex77, R, R141, MŽ, MŽ186,426, N, I, Sut, M, L, GTŽ, ŽŪŽ17 raginė plokštelė ant žuvų odos: Žiobrė visa su žvýnais PnmŽ. Gerai nuskusk žvýnus nuo žuvies J. Nu kitos žuvelės žvýnai lengviai nusmunka, o ešerį nuskusti reik rankas subadyti End. Kokio karoso žvynùs sunku skusti, tie žvynaĩ spriegte spriega Krš. Panašus yr į pleksnę, tiktai y[ra] tie žvynaĩ juo dideli ano (oto) Plng. Žuvies kūnas apdengtas žvynais Dov. Lydeka nė vieno žvyno netura Pln. Labai retenybė be žvynų̃ unguriai Brb. Aukšlės – mažos žuvikės, jų žvýnus kitą kartą imdavo Šlu. Šeruko žvýnai labai drūčiai skutas: su peiliu reikia drožti žemy nuo šerio Smln. Vėgėlė i šamas žvýnų neturi, o žiobriai, lašiša – su žvyniùkais PnmŽ. Uždavė jam pagauti žuvį, kad būtų deimanto akys ir aukso žvynaĩ LB238. Ir žuvis tavo vandiniuosa (vandenyje) tavo žvynump prikabinsiu BBEz29,4. ^ Brolis atvažiavo naktį šlapias kaip žvynaĩ Pnd. Juodelksnio žievė – kai žuvies žvỹnai Jrb. Rankų oda pasidarė kaip žuvų žvynai Snt. Visas [vaikas] kap žvynais aptrauktas Švnč. Tur piningų kaip žvynų LC1885,24. Nemuno žvilganti vaga pavakario saulėj kaip žvynais mirguoja L.Dovyd. | sing. col.: Raudonsparnė ant sparnų stambesnį žvýną tura Rsn. Žobrys tura tokį smulkį žvýną, o bruišio stambesni Kin. Stambesnį žvýną tura karšikės Rsn. ^ Čia rasi penkis šimtus rublių kaip žvyno Blv. Turėjo apsiaustą kaipo žvyną žuvies S.Stan. Ir tuojaus nupuolė nuog jo akių kaip žvynas ir buvo regįs VlnE143-144. ║ nugaros spyglys: In akūnio (ryklio) nugaros išaugę aštrūs žvỹnai kap adatos Arm. 2. MedŽ508 anat. kaktikaulio dalis (squama frontalis): Žvynas – svarbiausioji kaulo dalis, sudaro apie trečdalį viso kaukolės skliauto rš. Žvyno išorinis paviršius lygus, jame matyti du neryškūs kaktikaulio gumburai ir antakių vokeliai rš. 3. LTEXII564 bot. kankorėžio gaubtasėklių žiedyno smulkus, paprastesnės formos lapelis: Sėklinis žvynas BTŽ. Žvyno snapelis BTŽ. Voverės žemėn ant spyglių skujų žvynus barstė M.Katil. [Džiugūnės] žiedynsostis apaugęs siaurais žvyneliais, kurie vaisiams subrendus nukrinta rš. [Kiparisinių] spygliai ar žvynai priešiniai rš. Eglės prieš artėjančią darganą pakylėja šakas aukštyn, jų kankorėžių žvyneliai susiglaudžia tvirčiau sp. Žvyneliais veistos lelijos žydi trečiais ketvirtais metais rš. [Apynio] vaisių ir spurgų žvynai turi labai daug liaukučių, kurios išskiria gelsvą, lipnią aitraus kvapo ir kartaus skonio medžiagą lupuliną rš. ║ LTII439, J.Krišč bot. luobelis, plėvelė: Sėklų žvyneliai yra priaugę prie grūdo rš. Motiejukų sėklos yra gana švelnios, birios, su plonais, balzganais, žvilgančiais žvyneliais rš. 4. LTEXII564 zool. stuburinių gyvūnų plokštelės formos odos darinys: Daugelis šių dienų žinduolių greta plaukų turi ir žvynus rš. Vėžlio kūnas kevalu aptrauktas. Tas kevalas sudarytas iš raginių žvynų rš. Paukščių oda panaši į roplių, nes plunksnos yra ne kas kita, kaip pakitėję žvynai T.Ivan. Žvyneliai ir vaškinė apnaša, vabalams „senstant“, gali nusitrinti rš. Bestuburiams gyvūnams judėti padeda pseudopodijos, blakstienėlės, žiuželiai, žvyneliai, šereliai, siurbtukai LTEV84. | Anksčiau sakydavo, kad negalima šeimoj vienam nuo kito nuslėpt, kad sergi žvynų̃ liga, ba vaikam to liga pereis Dgč. ^ Bebro kai žvynaĩ an uodegos nat yra Vlk.